- strėngalis
- strė́ngalis sm. (1) K, BzBkVII40, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Jrb; BB1Sam5,4, Q270, strėngalỹs (3a) KŽ; Lex21, CI424, R, MŽ, N 1. DŽ užpakalinė žmogaus ar gyvulio kūno dalis, pasturgalis: Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, su botagu, kaip šulcui reik, tavo strė́ngalį drožė? K. Donel. Ranka tiesiąja pačengočių stvėrė ir strėngalį gizo atsidėjęs pėrė V.Kudir. ║ NdŽ gyvulio užpakalinės dalies mėsa. 2. Ser, NdŽ stuburgalis: Strė́ngalis skauda J. Uodegos, arba stuburgalio (strėngalio), kaulai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.